Beveik didžioji dalis standžiojo PVC yra naudojama kaip konstrukcinė medžiaga, todėl jo stabilumas turėtų bent jau paaukoti jo, kaip konstrukcinės medžiagos, charakteristikas, įskaitant terminio iškraipymo temperatūrą, modulį ir kt.
Todėl visi standžiajam polivinilchloridui naudojami stabilizatoriai negali atlikti plastifikatorių vaidmens. Pasirinktas stabilizatorius (pvz., švino druskos/kalcio cinko stabilizatorius) turi įsiskverbti į polimero matricą nepadidindamas polimero titro. Kaip stabilizatoriaus pagalbininkai leidžiami tik tepalai. Pagal apibrėžimą tepalai gali tik laikinai paveikti polimero struktūrą ir negali reikšmingai pakeisti polimero savybių. Todėl stabilizatoriaus efektyvumas priklauso nuo jo gebėjimo derintis su vidiniu tepalu.
Daugeliu atvejų standieji PVC kieti gaminiai gamybos proceso metu suyra vienu metu. Šiuose procesuose kirpimo ir trinties sukuriama šiluma yra labai intensyvi, todėl tepalas taip pat svarbus siekiant sumažinti šlyties greitį arti apdirbamo paviršiaus, kad stabilizatoriaus ir vidinio tepalo kompleksas sumažintų šlyties jėgą ir kompensuotų šlyties jėgą. vidinius mišinio defektus. Todėl vienodai svarbų vaidmenį atlieka vidinio ir išorinio tepalo balansas bei stabilizatoriaus funkcija.
